Purvo ir parafino terapija

Fango parafinas – tai parafinas su vulkaninės kilmės purvo priemaišomis, kurio aplikacijos ne tik malšina uždegiminius procesus, bet ir efektyviai gydo sąnarių ligas, taip pat padeda esant judamojo aparato ar neurologinio pobūdžio sutrikimams.

Anksčiau iš baltojo parafino gamintos aplikacijos buvo kaitinamos prietaise, kuris šilumą koncentruodavo gaminio centre, tad neretai tos vietos parausdavo ar net nudegdavo. Įsigijus naujausios kartos aparatą, atsirado galimybė aplikacijoms naudoti fango parafiną. Aplikacijos visiškai saugios – dėl tolygiai jose pasiskirsčiusios šilumos išvengiama nudegimo. Vulkaninės kilmės priemaišose gausu mineralų ir mikroelementų. Šiuo aparatu paruoštos šiltos aplikacijos dedamos ant sąnarių, stuburo, ties juosmeniu, priklausomai nuo to, kuo pacientas serga.

Šios procedūros ne tik gerina kraujotaką, malšina sąnarių skausmą, bet ir mažina uždegiminius procesus, sykiu stiprina organizmo imuninę sistemą.

Tinka šaltuoju metų laiku. Ypač naudinga šąlančiai ir linkusiai skilinėti rankų odai. Plaštakos panardinamos į šiltą parafiną, prisotintą įvairių naudingųjų medžiagų, tada įvyniojamos į specialų plastiką ir pirštines. Šiltas parafinas padeda naudingosios medžiagoms prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius, lygina, ramina ją. Parafino vonelė sušildo rankų odą ir atveria poras – gerėja kraujotaka, oda jaunėja, suminkštėja raginis jos sluoksnis, atsiveria poros, visos aktyviosios medžiagos prasiskverbia į giluminius sluoksnius. Šiluma verčia odą prakaituoti, taip pasišalina toksinai.

Teigiama, kad parafino terapijos efektas išlieka ilgiau nei savaitę.

Gydytojai ją rekomenduoja visiems, kurių kraujotaka sutrikusi. Ypač pravartu besiskundžiantiems šąlančiomis galūnėmis. Vonelės sumažina lėtinio artrito skausmus, atpalaiduoja įsitempusius raumenis, pagerina sąnarių lankstumą, atpalaiduoja pavargusias rankas, šildo šąlančias rankas, gerina kraujotaką.

Nebijokite nudegti: parafinas yra mažai pralaidus šilumai, todėl šilumą atiduoda po truputį. Tai veiksminga procedūra sausai, jautriai, darbų išvargintai ir pakenktai rankų odai.

Jei rankų oda nualinta, vienos procedūros gali ir neužtekti – kartais reikia viso kurso.

Gydomosios purvo vonios atliekamos su sapropeliniu purvu. Drebučius primenanti medžiaga išgaunama kasant dumblą iš gėlavandenių telkinių. Jos mineralizacija maža, tačiau gausu biologiškai aktyvių medžiagų, rūgščių, įvairių mikroelementų. Purvas pasižymi dideliu šiluminiu talpumu ir laidumu, turi į peniciliną panašių medžiagų, todėl gydo uždegimus.

Dėl purvo daugiau kraujo priplūsta į gydomą vietą ir aplinkinius audinius, purvas gerina kraujotaką, stiprina medžiagų apykaitą, keičia funkcinę nervų sistemos, endokrininių liaukų būklę. Taip pat jis pagerina imuninį reaktyvumą, stiprina virškinimo organų funkciją, malšina skausmą, skatina uždegiminių procesų gijimą, sumažina sąaugas ir minkština randus

Ligos gydomos purvu:

• Jungiamųjų audinių ir kaulų-raumenų sistemos- sąnarių ligos ir uždegimai, nugaros osteochondrozė, ankilozinis spondilitas, raumenų ir sausgyslių uždegimai, kaulų lūžiai, randai ir sąaugos.
• Nervų sistema – nervų ar nervų šaknelių ir rezginių ligos, stuburo ir galvos smegenų traumų pasekmėms koreguoti.
• Virškinimo sistema – lėtiniai skrandžio ir žarnyno gleivinės uždegimai, pilvaplėvės sąaugos, lėtinis tulžies pūslės ir tulžies latakų uždegimas.
• Ginekologiniai ir urologiniai susirgimai – lėtinis kiaušidžių uždegimas, makšties ir gimdos uždegimas, funkcinis kiaušidžių nepakankamumas, gimdos kaklelio erozija, menstruacinio ciklo sutrikimai, lėtiniai prostatos ir sėklidžių uždegimai.
• Kita – periferinės kraujagyslių ligos, traumos, nudegimai, nušalimai, lėtinis ausų, nosies, gerklės ligos.

Kai kuriais atvejais ši procedūra nerekomenduojama, nes purvo procedūros gali pernelyg sustiprinti arba susilpninti tam tikrų vartojamų vaistų poveikį, taip pat yra būklių, kada gydytis purvu nerekomenduojama: jei paūmėjo lėtinė virškinimo liga, esant aktyviai tuberkuliozei, širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumui, sergant epilepsija, inkstų ligomis, kepenų ciroze, karščiuojant, nėštumo metu.

Gydomasis purvas – tai gamtiniai organiniai-mineraliniai koloidiniai dariniai, susidedantys iš biologiškai veiklių, į vitaminus ir hormonus panašių medžiagų bei mikroelementų. Procedūros metu odoje dirginami nerviniai receptoriai, yra sukeliamos sudėtingos refleksinės reakcijos bei susidaro biologiškai aktyvios medžiagos, kurios veikia visas organizmo sistemas. Dėl purvo procedūrų sukeltų poslinkių organizme normalizuojasi įvairios funkcijos.

Purvo temperatūra ir cheminė sudėtis veikia gydančiai, pagerėja periferinė kraujotaka, mikrocirkuliacija. Tai pagerina audinių mitybą, skatina uždegiminių infiltratų rezorbciją, mažina skausmo jutimą, stimuliuoja endokrininių liaukų veiklą, padidina organizmo adaptacines ir kompensacines funkcijas.

Procedūros metu pacientas gulasi ant pašildomos kušetės su purvu. Purvu padengiamas ir viršutinis kūno paviršius. Kūnas su gydomuoju purvu apvyniojamas polietileno plėvele ir apklojamas antklode. Krūtinės plotas paliekamas atviras.